Kasmet kovo pradžioje kinologų žvilgsniai krypsta į Birmingemą (Didžioji Britanija), kur šunų parodų naująjį sezoną atidaro „Cruft‘s“, didžiausias ir reikšmingiaus kinologų renginys. Jis žinomas nuo 1886 m. pavasario, kai Charle Cruft‘as, britų verslininkas, surengė pirmąją įvairių veislių šunų parodą.
Anglija laikoma kinologijos lopšiu ne vien dėl prestižinių parodų, bet ir dėl gausybės išvestų šunų veislių. Ypatingą vietą tarp jų užima bigliai, arba mažieji Anglijos skalikai, be kurių neįsivaizduojama nė viena šunų paroda...
Vykdami į medžioklę aristokratai biglius tupdė į krepšius ir kabino ant arklio šonų. Niekam nešaudavo į galvą laikyti vieną skaliką – šunidėse amsėjo dešimtys skardžiabalsių keturkojų. Pagrindinis mažųjų skalikų veisimo kriterijus buvo „ekonominis“ – į medžiotojo krepšį turėjo tilpti septyni bigliukai. Atjojus į medžioklės vietą, bigliai nepavargdami 3-4 val. varė zuikius.
O paskui atėjo šunų parodų laikai. 1877 m. Londone, Alexandra-Palace rūmuose, bigliai pirmąkart dalyvavo šunų parodoje, o praėjus trylikai metų, buvo įkurtas Biglių mylėtojų klubas, bigliai pasirodė Prancūzijoje, kur tapo viena populiariausių šunų veislių.
+of+PICT0021.JPG)
Teko kelias dieneles rūpintis šios veislės šuniu - puikūs! ;] ačiū už idomų straipsnį.
AtsakytiPanaikinti